Projektas „Svencelės salos“ 128 Svencelė yra bene sparčiausiai plėtojama moderni gyvenvietė Lietuvoje, ypatinga tuo, kad esminis jos elementas – vanduo. Statyti namus prie vandens kanalų, dirbtinai suformuotose salose – Lietuvoje naujovė ir kitos tokios vietos mūsų šalyje nerasi.

Svencelėje apsigyvenę, atostogaujantys ar vasaros sezonu dirbantys žmonės juokauja, kad visi jie čia yra vėjo atpūsti, o kai kurie šios vietos apžavėti tikina net metę turimus darbus ir pakeitę gyvenimo būdą, kad galėtų kuo daugiau laiko praleisti šiame pamario kampelye.

Net jeigu nuolat čia ir negyvena, tikina gyventi be Svencelės jau negali. 128 „Šitas kraštas buvo labai netikėtas atradimas, – sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis, Svencelėje atostogaujantis jau keliolika metų ir šiemet vėl sugrįžęs poilsiauti į pamarį. – Pripratom atostogauti čia ir tai jau tapo šeimos tradicija. Svencelės pamary labai permainingas oras, yra ir vėjo, ir saulės, ir vandens.

Jeigu užsiimi vandens sportu, tuomet ši vieta ideali, nes gali aitvaruoti, buriuoti nerizikuodamas gyvybe. Ypač aktualu tiems, kurie mokosi, nes čia labai negilu. Gali eiti 300–400 metrų, kol pasieksi vandens gylį, didesnį nei tavo ūgis.

Čia vien dėl to atvažiuoja daug žmonių su jėgos aitvarais ar plaukioti burlentėmis.“ Kai Edmundas atrado aitvaruotojų pamėgtą Svencelę, joje tebuvo pieva ant marių kranto. Jokių gyventi ir poilsiauti pritaikytų pastatų. Todėl Jakilaičių šeima iš pradžių nakvodavo palapinėse ar kemperiuose.

„Paskui čia pradėjo kurtis konteinerių nameliai, vėliau pradėjo statyti šitą nuostabų miestelį, kuris tapo lietuviška Venecija: daugybe kanalų išvagotas krantas, daugiau nieko panašaus Lietuvoje nėra. Čia akys ilsis dairantis aplinkui, nėra tos makalynės, kokią gali pamatyti kur nors pajūryje link Palangos. O čia viskas vientisa, tvarkinga”, – įspūdžiais dalijasi žurnalistas. Lietuvą ir Europą vandens keliais su „Nacionaline ekspedicija“ perplaukęs televizijos laidų prodiuseris E. Jakilaitis atkreipia dėmesį, kad pamario kraštas išskirtinis ne vien gamtos grožiu, bet ir istorija.

Svencelės salų gyvenvietėje namą atostogoms įsigijęs vilnietis teisininkas Linas Songaila į svečius pakviečia atvykti žiemą, sausio vidury. Vilniuje tą dieną šviečia saulė, o pamary, artėjant prie Svencelės, pasitinka pūga. Storu sniego patalu užklota gyvenvietė, regis, miega žiemos miegu.

Jeigu ne monotoniškas netoliese kanalą kasančio ekskavatoriaus burzgimas, būtų taip tyku, kad, rodos, girdėtųsi, kaip krenta snaigės. 49 Žiemą nuolatinių gyventojų Svencelėje tik vienas kitas. Tačiau kylančio miestelio statybos nestoja. O kai spaudžia žiemiškas šaltukas, dar geriau: į sušalusį gruntą nesminga sunkiasvorė technika ir darbai sparčiai stumiasi pirmyn.

Gegužę čia jau planuojama atidaryti mažųjų laivų uostą, kuriame galės švartuotis atplaukę kurorto svečiai. Aplink uostą plėsis komercinė infrastruktūra, rasis daugiau paslaugų suvažiuojantiems jėgos aitvarų gerbėjams ir poilsiautojams.